Vorai yra didžiausia sausumos organizmų grupė po vabzdžių, užimanti didžiąją žemės dalį. Apskaičiuota, kad esamų vorų rūšių yra daugiau nei 150 000.
Vorų išskiriamas nuodas yra labai svarbus jų evoliucinės sėkmės bei išlikimo veiksnys. Jo pagalba voragyviai lengviau geba apsiginti nuo plėšrūnų bei efektyviau gaudyti grobį. Per šimtus milijonų metų, vorų evoliucijos eigoje keitėsi ir nuodų biologinė sudėtis. Šie pokyčiai leidžia jiems lengviau prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos, o dėl didelės toksinų įvairovės jie tampa puikūs plėšrūnais.
Norime jums pristatyti labia įdomią Atypidae vorų rūšį , kurią sudaro dar trys atskiros gentys:
Štai keletas Calommata genties vorų:
1) Calommata megae
2) Calommata meridionalis
3) Calommata namibica
4) Calommata simoni
5) Calommata simoni
6)Calommata tibialis
7) Calommata transvaalica
8) Calommata transvaalica
Calommata signata yra vienas iš daugelio kitų žinomų calommata genties rūšių. Pirmą kartą paminėta entomologo Pierre-Hippolyte Lucas 1837 metais.
Tikrasis pavadinimas kilęs iš lotyniško būdvardžio signatum: pažymėtas, įspaustas. Laukinėje gamtoje dažniausiai randamas Kinijos, Pietų Korėjos ir Japonijos miškuose.
Kaip ir visi Calommata genties vorai, ši rūšis taip pat gyvena šilkiniame vamzdžio formos urve. Urvas yra maždaug dvidešimties centimetrų gylyje po žeme ir aštuoniais centimetrais išsikišęs virš žemės paviršiaus. Voras tyko urvo įeinamojoje dalyje: kai tik grobis prieina artyn, šilkinio tinklo virpesiai signalizuoja vorui pulti kuo greičiau . Jis griebia auką ir visu greičiu smunka gylyn į savo urvą.
Auginat šį vorą namuose, daug rūpesčių ruošiant teratiumą nebus. Jums reikės tik pakankamo kiekio žemių arba durpių, kelių akmenukų bei pagaliukų. Taip pat nepamirškite indo su vandeniu.
Įdomios bei savitos šio voro charakteristikos :