Nariuotakojai (Arthropoda)

Nariuotakojai (lot. Arthropoda) – gausiausias rūšių skaičiumi gyvūnų karalystės tipas. Nariuotakojai – kosmopolitai, paplitę visame pasaulyje, išskyrus Antarktidos ledynus. Tai trisluoksniai, bilateraliniai gyvūnai, turintys segmentuotą kūną. Segmentai gali susilieti (oligomerizacija) ir sudaryti atskiras kūno dalis. Išsivysto nariuotos galūnės,...

Nariuotakojai (lot. Arthropoda) – gausiausias rūšių skaičiumi gyvūnų karalystės tipas. Nariuotakojai – kosmopolitai, paplitę visame pasaulyje, išskyrus Antarktidos ledynus. Tai trisluoksniai, bilateraliniai gyvūnai, turintys segmentuotą kūną. Segmentai gali susilieti (oligomerizacija) ir sudaryti atskiras kūno dalis. Išsivysto nariuotos galūnės, vyksta raumenų diferenciacija (išsivysto skersaruožiai raumenys): atsiranda išorinis chitininis skeletas (egzoskeletas), apsaugantis nuo įvairaus poveikio, be to, prie jo prisitvirtina raumenys. Tarpus tarp organų užpildo miksocelis, susidaręs susiliejus pirminei bei antrinei kūno ertmėms. Pasižymi tobulomis virškinimo, kvėpavimo, šalinimo, kraujotakos, nervų, endokrinine ir lytine sistemomis bei sudėtingu vystymusi (būdingos įvairios lervinės stadijos).

Daugiau

Nariuotakojai (Arthropoda) Šioje kategorijoje prekių nėra.

Subkategorijos

  • Skorpionai (Scorpiones)

    Skorpionai (Scorpiones) seniausiai žinomas nariuotakojų būrys. Tai labai primityvūs voragyviai, kuriuos kai kurie tyrinėtojai laiko atskira klase. Tai retas pavyzdys, kai galima pasekti jų persikėlimą iš vandenyno į sausumą.

  • Vorai (Araneae)

    Vorai (lot. Araneae) – bestuburių gyvūnų būrys, kurio atstovai sugeba gaminti voratinklių šilką, turi aštuonias kojas ir neturi sparnų. Šie nariuotakojai randami visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Iš viso priskaičiuojama apie 38 000 rūšių. Biologijos mokslo šaka, tirianti vorus ir voragyvius, vadinama arachnologija.

  • Gyvalazdės (Phasmatodea)

    Gyvalazdės (lot. Phasmatodea) – vabzdžių (Insecta) būrys. Gyvalazdės savo išvaizda dažnai imituoja augalų šakas arba lapus (mimikrija) ir taip apsisaugo nuo plėšrūnų. Šiam būriui priklauso ilgiausias pasaulio vabzdys – milžiniškoji gyvalazdė (Phobaeticus chani), kurios ilgis apie 36 cm (56 cm matuojant su ištiestomis galūnėmis).Būriui priklauso apie 3000 rūšių.

  • Maldininkai (Mantodea)

    Maldininkai (lot. Mantodea) – vabzdžių (Insecta) Dictyoptera būrio pobūris. Tai dieniniai plėšrūs vabzdžiai. Turi graužiamuosius burnos organus. Kūnas pailgas, galva labai judri, priekinės kojos ilgos, čiumpamosios. Sudėtinės akys labai didelės, turi 3 paprastas akis. Galvą gali pasukti į visas puses. Pilvelis ilgas ir plokščias, su nariuotais cerkais. Antsparniai pusiau permatomi, kartais sutrumpėję, sparnai skaidrūs. Vidurinės ir užpakalinės kojos bėgiojamosios. Priekinių kojų blauzda su išpjova, į kurią gali įsistatyti priekinė šlaunis, panašiai kaip sulenkiamojo peilio ašmenys. Letenos penkianarės. Metamorfozė nepilna. Kiaušinėlius deda dideliu kiekiu tam tikrose kapsulėse, kurios susidaro iš patelės išskyrų. Paplitę šiltuose ir tropiniuose kraštuose. Būryje yra apie 2000 rūšių.

  • Šimtakojai (Myriapoda)

    Šimtakojai (lot. Myriapoda) – nariuotakojų (Arthropoda) gyvūnų antklasis, kuriam priklauso apie 10 tūkst. sausumos rūšių, priskiriamų 4 klasėms. Kūnas ilgas, nariuotas. Beveik ant visų segmentų yra kojos. Kūno priekinėje dalyje yra galva.

  • Drugiai (Lepidoptera)

    Jiems būdingos 2 poros stambių plėviškų sparnų, kurie dažniausiai yra apaugę spalvotais žvyneliais. Sparnai su gyslomis, piešinys susideda iš įvairių dėmių, linijų, dryžių ir kt. Burnos organai čiulpiamieji – spirališkai susisukęs straublelis, pritaikytas žiedų nektarui ir kitiems skysčiams čiulpti. Antenos daugianarės; siūliškos, buožiškos, šukiškos, plunksniškos ir kt. Facetinės akys stambios, išgaubtos, kartais apaugusios plaukeliais. Drugių galva, krūtinė ir pilvelis ryškiai atskirti. Galva visai laisva, plaukuota. Krūtinė iš tvirtai suaugusių segmentų.

  • Tarakonai (Blattodea)

    Tarakonai (lot. Blattodea, angl. Cockroach, vok. Schaben) – vabzdžių Dictyoptera būrio pobūris. (Kartais laikoma atskiru būriu) Priklauso plokšti, kiaušiniškos formos vabzdžiai. Jų galva nukreipta į apačią ir iš viršaus pridengta priešnugarėle. Burnos organai graužiamieji. Antenos ilgos, šeriškos. Kojos bėgiojamosios. Priekiniai sparnai kieti, virtę antsparniais, užpakaliniai – plėviški, susiglaudžia vėduokliškai. Kai kurių rūšių sparnai visai sutrumpėję arba visai išnykę. Pilvelio gale yra trumpi cerkai, patelės – trumpa dviskiautė kiaušdėtis. Tarakonų vystymosi metamorfozė nepilna. Kiaušinius deda į specialų maišelį, kurį patelės nešioja pilvelio gale. Vystymasis kartais trunka 2-3 metus. Tarakonai – naktiniai gyvūnai, labiau išplitę šilto klimato šalyse. Gyvena gamtoje ir butuose. Minta įvairiu maistu. Pasaulyje yra apie 4000 rūšių, priklausančių 5 šeimoms. Europoje aptinkama 15.

  • Vabalai (Coleoptera)

    Tai pats gausiausias atrastų rūšių skaičiumi būrys ne tik tarp vabzdžių, bet ir visoje gyvūnų karalystėje. Vabalai sudaro maždaug ketvirtadalį visų žemėje gyvenančių gyvūnų rūšių. Pasaulyje jų yra apie 350 000 rūšių ir nuolat atrandamos naujos. Lietuvoje gyvena apie 3500-3600 rūšių. Gamtoje vabalai turi įtakos medžiagų apykaitai, dirvodarai, kitų gyvūnų balansui. Pavadinimas Coleoptera yra duotas Aristotelio, jis sudarytas iš dviejų senovės graikų kalbos žodžių: coleo – skydas ir ptera – sparnas. Sukietėję antsparniai bei tvirtas egzoskeletas yra charakteringas daugumos vabalų bruožas, skiriantis juos nuo kitų vabzdžių. Antsparnių funkcija paprastai yra grynai apsauginė, jie nenaudojami skraidymui. Dalis vabalų, pavyzdžiui, gegužvabaliai, nebeskraido, o jų antsparniai suaugę.

  • Kiti nariuotakojai

    Nariuotakojai (lot. Arthropoda) – gausiausias rūšių skaičiumi gyvūnų karalystės tipas. Nariuotakojai – kosmopolitai, paplitę visame pasaulyje, išskyrus Antarktidos ledynus. Tai trisluoksniai, bilateraliniai gyvūnai, turintys segmentuotą kūną. Segmentai gali susilieti (oligomerizacija) ir sudaryti atskiras kūno dalis. Išsivysto nariuotos galūnės, vyksta raumenų diferenciacija (išsivysto skersaruožiai raumenys): atsiranda išorinis chitininis skeletas (egzoskeletas), apsaugantis nuo įvairaus poveikio, be to, prie jo prisitvirtina raumenys. Tarpus tarp organų užpildo miksocelis, susidaręs susiliejus pirminei bei antrinei kūno ertmėms. Pasižymi tobulomis virškinimo, kvėpavimo, šalinimo, kraujotakos, nervų, endokrinine ir lytine sistemomis bei sudėtingu vystymusi (būdingos įvairios lervinės stadijos).